Ruošiatės slidinėti ar kasti sniegą – medikas pataria, kaip tą daryti saugiai

featured image

Lrytas.lt

Dec 16, 2022, 1:59 PM

Jei slidu – elkitės apdairiai

Kaip pasakojo kineziterapeutas Aurimas Juršėnas, kartais kabinete sulaukia pacientų, kurie griuvo ir patyrė traumą, tačiau ne itin dažnai, nes įprastai griuvimas ant slidaus kelio ar takelių baigiasi arba sumušimais, kurie praeina savaime, arba gerokai skaudžiau – tenka gydytis kaulų lūžius, ypač vyresnio amžiau žmonėms.

Vyresni žmonės, norėdami apsisaugoti, krisdami pakiša rankas, tad lūžta riešai – tai viena dažnesnių traumų. Jaunesnio amžiaus žmonės dažniau atsiperka patempimu – čiurnos arba kelio.

Kartais slysdami ant ledo žmonės išmeta kojas į priekį, krenta ant dubens arba kryžkaulio su uodegikauliu, pasitaiko, uodegikaulis lūžta.

Tokiu atveju, gydytojo žodžiais, kone mėnesį tenka kęsti skausmą, sunku sėdėti, tačiau specifinio gydymo nėra. Sumušimų gydyti, įprastai, taip pat nereikia, tačiau po tokios patirties dauguma gatvėse ir keliuose tampa atsargesni.

Kaip pasakojo kineziterapeutas, slystant įsitempia visi raumenys. Jei žmogus mankštinasi, pavyzdžiui, ant nestabilių atramų, kamuolių, balansuojančių pagrindų, taip jis aktyvina smulkiuosius raumenis, neleidžia šiems „užmigti“. Jei žmogus pasyvus, nepatiria staigių stresinių situacijų, jo raumenys neturi galimybės treniruotis.

Žiemos metu itin svarbu pasirinkti tinkamą avalynę: vyresnio amžiaus žmonėms, einantiems pasivaikščioti užpustytais keliais, A. Juršėnas patarė namuose nepalikti šiaurietiško ėjimo lazdų. Jos tikrai praverčia: mankštinama pečių juosta, judėti tampa saugiau. Kalnuose lazdos taip pat nepakeičiamos: ir saugiau, ir daugiau atramos.

Kaip rodo draudimo bendrovės „If“ statistika, bene dažniausiai pasitaikančios traumos – raiščių patempimai, įvairūs sumušimai, kaulų lūžiai. Jų patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Skiriasi tik aplinkybės: suaugusieji netyčia krenta paslydę vaikščiodami slidžiais keliais. Vaikams čiuožinėjimas – smagi pramoga, kartais galinti pasibaigti skausmingai.

Traumų patiriama ir namuose – nepraraskite budrumo

Viena dažniausių traumų namuose – kritimas nuo laiptų. Kartais toks kritimas atsiperka sumušimu, tačiau ne visuomet – vyresnio amžiaus žmonės, įprastai, patiria rimtesnių traumų. Jaunesnio amžiaus žmonės, kaip rodo A. Juršėno patirtis, instinktyviai geriau saugosi, vyresni krenta visu svoriu. Be to, jų ir kaulai trapesni, lūžta lengviau. Visgi, pašnekovo žodžiais, laiptai gali būti ir naudingi – žmogus per dieną lipdamas laiptais gerokai pasportuoja, o fizinis aktyvumas būtinas.

Namuose patariama pritvirtinti laisvus kilimėlius, kilimus, kitaip kyla pavojus užkliūti ir susižeisti. Taip pat apšviesti namų vietas, kur įprastai vaikštoma sutemus, pavyzdžiui, laiptus, koridorius ir rūsius.

Vonios kambario grindys dėl vandens ir garų tampa slidžios, todėl ant vonios grindų ir duše bei vonioje būtina patiesti neslystančius kilimėlius. Dušo kabinoje gelbsti griebtuvai, už jų galima įsikibti praradus pusiausvyrą.

Pramogaudami žiemą nepamirškite saugumo

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ypač naudingas mėgstantiems aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti. Draudimo apsauga galioja ne tik didesnių įvykių atveju, pavyzdžiui, kai prireikia operacijos, bet ir esant smulkiems sužalojimams.

Bendrovėje „If“ pasirinkusieji draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, draudžiami net nuo ypač smulkių sužalojimų, tokių kaip patempimas ar sumušimas. Draudimo apsauga galioja ir slidinėjant, važiuojant dviračiu ar kitaip aktyviai praleidžiant laisvalaikį. ​Kai lūžus ar išnirus kaulams reikia operuoti, išmoka didinama 50 proc.

Aktyviai leidžiant laisvalaikį ir įvykus nelaimingam atsitikimui, draudimo apsauga galioja ir išmoką gali gauti visi, kurie drausdamiesi pasirenka ekstremalaus sporto riziką.

Tačiau tai būdinga tik rizikingesniam sportui. Pavyzdžiui, slidinėjimas pažymėtose trasose ir laisvalaikiu (ne varžybose) nėra įvardijamas kaip ekstremalus sportas ir patyrus traumą kalnuose, išmoka priklausytų turint net ir standartinį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Žiemą slidinėjimas – itin populiarus sportas. Kineziterapeutas primena, jog prieš pradedant slidinėti būtinas apšilimas, tuomet – išbandyti lengvesnes trasas, nepervargti, nes būtent tuomet – traumų tikimybė didžiausia.

Dar vienas, universalus, mediko patarimas – nuolat būti fiziškai aktyviam. Nėra šimtaprocentinės apsaugos, tačiau, būtant stipresniam fiziškai, tikimybė patirti sunkesnę traumą mažesnė.

Žinoma, daug ramiau žinant, jog nutikus bėdai pagelbės draudimas. Apsidraudus „If“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, išmokos dydis priklauso nuo traumos sudėtingumo ir draudimo sumos dydžio. Be to, draudimo išmoka padės pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis bei nepajusti finansų stygiaus dėl sumažėjusių pajamų gydantis.

Beje, apsidrausti svarbu ne tik pačiam, bet ir pasirūpinti vaikų draudimu. Būdami judrūs ir smalsūs, jie ne visada įvertina rizikas ir galimybę susižeisti, todėl dažnai patiria įvairių traumų. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ypač aktualus, jei vaikas lanko sporto treniruotes, mėgsta aktyvų sportą, pavyzdžiui, riedlentes, slides ir pan.

Dirbdami žiemą nepersistenkite

Pastaruoju metu itin dažnai tenka darbuotis sniego kastuvu – tą taip pat būtina daryti saugiai. Kaip patarė A. Juršėnas, svarbiausia kasti sniegą išlaikant plačią kojų padėtį ir tiesą nugarą.

Viena ranka imti kuo arčiau kastuvo pradžios, kita ranka prilaikant mesti sniegą, tik ne per daug, rankas nuolat keisti. Neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos, patempiami rankų raiščiai bei raumenys.

Read More

Share on Google Plus
    Blogger Comment
    Facebook Comment

0 Comments :

Post a Comment